Kuo skiriasi TENS ir EMS?

TENS (transkutaninės elektrinės nervų stimuliacijos) ir EMS (elektrinės raumenų stimuliacijos) palyginimas, pabrėžiant jų mechanizmus, taikymą ir klinikinę reikšmę.

 

1. Apibrėžtys ir tikslai:

TENS:

Apibrėžimas: TENS – tai žemos įtampos elektros srovių taikymas odai per elektrodus, daugiausia skausmui malšinti.

Tikslas: Pagrindinis jo tikslas yra malšinti ūminį ir lėtinį skausmą stimuliuojant sensorinius nervus, tokiu būdu moduliuojant skausmo suvokimą ir skatinant endogeninių opioidų išsiskyrimą.

 

GMP:

Apibrėžimas: EMS – tai elektros impulsų taikymas raumenų grupėms, sukeliantis nevalingus susitraukimus.

Tikslas: Pagrindinis tikslas yra pagerinti raumenų funkciją, padidinti jėgą, užkirsti kelią atrofijai ir skatinti reabilitaciją po traumos ar operacijos.

 

2. Veikimo mechanizmai

TENS:

Vartų valdymo teorija: TENS daugiausia veikia pagal vartų valdymo teoriją, kur didelių A-beta skaidulų stimuliavimas slopina skausmo signalų perdavimą mažų C skaidulų į centrinę nervų sistemą.

Endorfinų išsiskyrimas: žemo dažnio TENS (1–10 Hz) gali skatinti endorfinų ir enkefalinų, kurie jungiasi prie opioidų receptorių smegenyse ir sukelia analgezinį poveikį, išsiskyrimą.

Skausmo slenksčio keitimas: Stimuliacija gali pakeisti skausmo suvokimo slenksčius, todėl žmonės gali jausti mažiau skausmo.

GMP:

Motorinių neuronų aktyvavimas: EMS tiesiogiai aktyvuoja motorinius neuronus, sukeldamas raumenų skaidulų pritraukimą ir susitraukimą. Susitraukimai gali būti valingi arba nevalingi, priklausomai nuo nustatytų parametrų.

Raumenų susitraukimo tipas: EMS gali sukelti tiek izotoninius susitraukimus (raumenų skaidulų sutrumpėjimą), tiek izometrinius susitraukimus (raumenų įtampą be judesio), priklausomai nuo taikymo.

Padidėjusi kraujotaka ir atsistatymas: susitraukimai pagerina vietinę kraujotaką, kuri gali padėti pašalinti medžiagų apykaitos atliekas ir aprūpinti maistinėmis medžiagomis, taip skatinant atsistatymą ir raumenų atstatymą.

3. Parametrų nustatymai

TENS:

Dažnis: Paprastai svyruoja nuo 1 Hz iki 150 Hz. Žemesni dažniai (1–10 Hz) yra veiksmingi endogeninių opioidų išsiskyrimui, o aukštesni dažniai (80–100 Hz) gali greičiau numalšinti skausmą.

Impulso plotis: svyruoja nuo 50 iki 400 mikrosekundžių; platesnis impulso plotis gali stimuliuoti gilesnius audinių sluoksnius.

Moduliacija: TENS prietaisai dažnai turi impulsų moduliacijos nustatymus, kad būtų išvengta akomodacijos ir užtikrintas nuolatinis efektyvumas.

GMP:

Dažnis: Paprastai nustatomas nuo 1 Hz iki 100 Hz. 20 Hz–50 Hz dažniai yra įprasti raumenų lavinimui, o aukštesni dažniai gali sukelti greitą nuovargį.

Impulso plotis: Paprastai svyruoja nuo 200 iki 400 mikrosekundžių, kad būtų užtikrintas efektyvus raumenų skaidulų aktyvavimas.

Darbo ciklas: EMS prietaisai dažnai naudoja skirtingus darbo ciklus, kad optimizuotų raumenų susitraukimo ir atsistatymo fazes (pvz., 10 sekundžių įjungta, 15 sekundžių išjungta).

 

4. Klinikiniai pritaikymai

TENS:

Skausmo valdymas: plačiai naudojamas esant tokioms ligoms kaip lėtinis juosmens skausmas, osteoartritas, neuropatinis skausmas ir dismenorėja.

Pooperacinis skausmas: gali būti naudojamas siekiant sumažinti priklausomybę nuo farmakologinių analgetikų po chirurginių procedūrų.

Fiziologinis poveikis: taip pat gali sumažinti raumenų įtampą, pagerinti judrumą ir bendrą paciento komfortą.

GMP:

Reabilitacija: naudojama kineziterapijoje pacientams, atsigaunantiems po operacijų ar traumų, siekiant išlaikyti raumenų masę ir funkciją.

Jėgos treniruotės: naudojamos sporto medicinoje sportininkų jėgai ir ištvermei didinti, dažnai kartu su tradiciniais treniruočių metodais.

Spazmiškumo valdymas: gali padėti valdyti spazmiškumą neurologinėse būklėse, skatindamas raumenų atsipalaidavimą ir mažindamas nevalingus susitraukimus.

5. Elektrodų išdėstymas ir konfigūracija

 

TENS elektrodų išdėstymas:

Elektrodai strategiškai išdėstomi virš skausmingų vietų arba aplink jas, o jų konfigūracija dažnai atitinka dermatomų modelius arba trigerinius taškus, siekiant optimizuoti skausmo malšinimą.

EMS elektrodų išdėstymas:

Elektrodai dedami ant konkrečių raumenų grupių, užtikrinant, kad būtų padengtas visas raumenų pilvas, kad būtų pasiekti efektyvūs susitraukimai.

 

6. Saugumas ir kontraindikacijos

TENS saugumas:

Paprastai saugus daugumai gyventojų; tačiau atsargiai rekomenduojama laikytis asmenų, turinčių tam tikrų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, širdies stimuliatorių, odos pažeidimų ar sutrikimų, kurie sutrikdo jutimą.

Nepageidaujamas poveikis paprastai būna minimalus, įskaitant odos dirginimą ar diskomfortą elektrodų vietose.

 

EMS sauga:

Nors EMS paprastai yra saugi, pacientams, sergantiems neuromuskuliniais sutrikimais, nėščioms ar tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis, EMS reikia vartoti atsargiai.

Rizika yra raumenų skausmas, odos dirginimas ir retais atvejais rabdomiolizė, jei vaistas vartojamas netinkamai.

 

Išvada:

Apibendrinant, TENS ir EMS yra vertingi elektroterapijos metodai, kurių kiekvienas pasižymi skirtingais mechanizmais, pritaikymu ir terapiniais rezultatais. TENS daugiausia dėmesio skiria skausmo malšinimui stimuliuojant sensorinius nervus, o EMS naudojama raumenų aktyvavimui ir reabilitacijai.


Įrašo laikas: 2024 m. gruodžio 6 d.